Kaip ir anksčiau jau minėjau, Dievo senokai prašau, kad padėtų susirasti darbą ir pagerintų mūsų šeimos finansinę būseną, kuri nėra pati geriausia. Atsakymo vis laukiau.
Buvo puiki diena, tad visi nutarėme kopti į kalnus. Su mašina užvažiavome labai aukštai. Mašiną pastatėme aikštelėje, kuri buvo priešais seną bažnyčią. Dar gerą kelio galą kopėme aukštyn. Minkštos purios samanos, stiprus ir gaivus vėjas bei kvapą gniaužiantis vaizdai džiugino mūsų vaizduotę. Kiek pabuvę ir pasigerėję nuostabia gamta mes nusileidome žemyn. Vaikai buvo labai pavargę, o ypatingai mano mano mažasis sūnus. Jis liko mašinoje su tėtčiu, o aš su dukryte nuėjome į bažnyčią esančią kitoje kelio pusėje.
Tai buvo iš ties labai sena kalnų bažnyčia. Durys buvo praviros ir mudvi užėjome vidun. Bažnyčioje buvo prietema ir jautėsi vėsuma. Pro dekoratyvinius vitražus švietė ryškūs saulės spinduliai. Bažnytėlė buvo nedidelė, bet labai jauki. Prie įėjimo matėsi sudėtos atvirutės. Atrodė tuoj, tuoj prasidės tarnavimas. Ore tvyrojo šventinė nuotaika ir iškilmingumas. Jaučiau Dievo buvimą ir Jo artumą. Norėjau tik atsiklaupti ir kalbėti su Dievu. Ant suolų buvo sudėtos naujo leidimo Biblijos. Nustebau, nes tai buvo visiškai naujos knygos. Jos nelabai derinosi su senoviniu bažnyčios stiliumi.
Aš susikaupiau maldai. Dar neįpusėjus mano pokalbiui su Dievu, mano dukra atnešė ir padavė man knygos skirtuką, kuriame buvo parašyti šie žodžiai: ''Nepergyvenk dėl nieko, melskis už viską ir nepamiršk dėkoti Dievui už atsakymus (versta iš anglų kalbos)''. Susimąsčiau, tai Dievo atsakymas į mano maldą ar sutapimas? Vėliau, ramiai pagalvojusi priėjau išvados, kad sutapimų gyvenime nebūna. Tai buvo Dievo atsakymas!
Mano vidų užliejo ramybė. Aš žinojau, kad esu išklausyta ir globojama Dievo.
Draugiškai, Vita.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą