-->Sveiki. Neseniai sutikome nuostabią šeimą. Vita, Gintas ir jų vaikučiai Julius su Emilija išgyvena gražias ir pamokančias patirtis su Dievu. Vieną iš šių patirčių jie sutiko pasidalinti ir su mumis :). Viliamės, kad ateityje jie pradžiugins mus naujomis mūsų sielas stiprinančiomis patirtimis. Ačiū jiems.
Aš ilgai prašiau ir medžiausi Dievui dėl darbo, veiklos, kuri padėtų mano šeimai bent kiek finansiškai. Be to, tai būtų užsiėmimas ir man. Prašiau Dievo pagalbos ir kad parodytų į kurią pusę eiti. O aš jau kelias savaites vis pamiršdavau nusipirkti ryžių parduotuvėje. Pykau ant savęs, kad esu išsiblaškiusi :). Bet ši trumpa istorija prasidėjo ne nuo čia. Prieš porą mėnėsių sužinojau, kad mano draugė iš Pietų Afrikos, po septynerių gyvenimo metų Anglijoje, nusprendė grįžti į savo šalį. Buvo didelis ir netikėtas siurprizas. Mes per dvejus metus labai susidraugavome. Ji paprašė pagalbos kraustantis iš namo. Draugė ieškojo kam atiduoti daugelį per tuos metus ''sutaupytų'' daiktų. Daug jų išdalino. Paskutinę dieną ji krovė maisto likučius, kuriuos irgi dalino visiems , kam reikėjo. Man ji ypatingai nepagailėjo ir prikrovė didelę dėžę maisto produktų :). Baigusi viską krauti, mano draugė išėmė iš spintelės didėlę metalinę dėžę ir padėjo ją ant viršaus maisto produktų dėžės. “Kokia nepatogi dėžė virtuvėje ir dar tokia didelė. Ką ji laiko tokioj dėžėje?”- mąčiau aš ir labai stebėjausi. Viską sudėjusi į mašiną parsivežiau namo. Mano dideliai nuostabai, namuose atidariusi tą nepatogią metalinę dėžę radau ten ryžius, kuriuos vis pamiršdavau nusipirkti :). Tada supratau, kad Dievas mane mokina pasitikėti Juo nuo labai mažų dalykų, tokių kaip ryžiai, kad vėliau galėtų duoti man didesnius, tokius kaip darbas ;).
Dievo keliai - tai ne žmogaus keliai. Jis žino geriau ko mums reikia šiuo metu.
Nuoširdžiai, Vita
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą