Turiu nuostabia seima. Zmonos vardas Alina. Dukra Daniele ir sunus Aronas. Taip jau isejo, kad mano sunus gime ne toks kaip visi. Jis turi negalia, kuri vadinama ''autizmu''. Daugiausiai sia liga serga berniukai. Is kur si liga atsirado, kaip ja susergama, kas ja issaukia, niekas siandiena negali pasakyti. Yra daug spejimu,bandymu nustatyti priezasti. Deja, tai ir lieka tik bandymais.
Kaip si liga pasireiskia? Vaikai sergantys sia liga atsiriboja nuo isorinio ir uzsidaro savo pasaulyje, kuriame gyvena tik jis ir jam svarbus daiktai ar asmenys. Pvz. Vaikai-autistai gali zaisti kaladelemis ir nematyti bei negirdeti, kad juos supa daugybe zmoniu, kurie visais imanomais budais bando atkreipti ju demesi i save. Jie nekreipia demesio jeigu juos sauki vardu ar bandai juos pajudinti. Jeigu per daug ikyriai jiems trukdai, jie susirenka savo kaladeles ir iseina ten, kur gali buti tik jie ir ju kaladeles. Jokie gyvunai ar pauksciai jiems nekelia susidomejimo. Jie nesupranta paprasciausiu komandu,''atnesk obuoli'', ''pakviesk sese'', ''atidaryk duris'',''padek panesti rankine''. O supranta jie tik tai, kas jiems labai svarbu ir kas susije su ju pasauliu-kaladelemis, kuriomis jie zaidzia.
Autistai vaikai turi labai gerai isvystyta atminti. Deja, si savybe vaiko tevams tampa didziuliu stresu ir isbandymu. Pvz. Mes su seima, kiekviena sabata vaziuojame i maldos namus, kurie yra kitame Londono gale (apie 24 milios – 38.4 km). Ilga laika naudojomes zemelapiu, nes be jo buvome pasiklyde keleta kartu :). Kada su mumis vaziuoja musu sunus Aronas, zemelapio mums nereikia. Nes jis zino kelia i baznycia ir atgal mintinai. Bandymas pasukti i kita gatvele, kuria mes anksciau nebuvome vaziave, kainuoja mums ''gera doze'' itampos. Naujai pasirinkta musu keliones krypti, Aronas palydi ilgalaikiu stipriu saukimu-klykimu.
Vaikai sergantis sia liga nesugeba apsirengti ar nusirengti. Daugelis is ju isvis nekalba. Jie nemoka naudotis ''tuoletu''. Jiems svetimas supratimas apie tai, kad reikia valytis dantukus ar praustis veiduka. Siu neigaliu vaiku tevams sunku pasakyti, kokios spalvos ju vaikuciu akys, nes ju vaikai vengia bet kokio akiu kontakto. Visa tai neieina i ju pasauli...Tik jis ir kaladeles yra jo pasaulis.
Kodel siandiena rasau apie tai? Apsizvalgykime, nesuskaiciuojamai daugybe vaiku surakinti neigalumo panciu kencia fizini bei dvasini diskomforta. Bet nepalyginamai didesni diskomforta kencia ju teveliai! Ne viena ir ne du kartus mums teko girdeti, kad esame neatsakingi tevai, kurie visiskai nesirupina ir neaukleja savo vaiku. Ir visa tai del to, kad musu sunus nekalba, bet savo norus isreiskia garsiai saugdamas. Daugelis tevu vengia pasirodyti viesumoje su savo atzalomis, nes visuomene nera pasiruosusi ju priimti. Jie nedalyvauja renginiuose, nesilanko kinoteatruose. Savo brangias gyvenimo dienas jie leidzia namuose, lyg butu....raupsuotieji, visu atstumti. Bet jie yra zmones, tokie pat kaip ir as su Jumis. Jie jaucia, mato, supranta ir isgyvena. Manau, kad siems zmonems reikalinga viltis! Ar Jus sutinkate su manimi? Mes esame ju viltis, as ir Tu.
Sv.Raste (Pradzios 1:27) parasyta, kad Dievas sukure zmogu pagal savo paveiksla ir panasuma. Kitoje Sv.Rasto vietoje (1Jono laiskas 4:16) apastalas Jonas raso, kad Dievas yra meile! As ir Tu esame sukurti, kad myletumem ir butumem mylimi. Jezus yra musu pavyzdys. Jis atejo i sia zeme, kad tarnautu vargo ir sielvarto prispaustiems zmonems. Fariziejai, zydu religijos mokytojai kaltino Jezu, kad sis leidzia laika su zemo,neissilavinusio luomo zmonemis. Su neisgydomom ligom serganciais visuomenes atstumtaisiais. Ka i tai atske Tas, kuris sukure dangu ir zeme ir viska kas juose? As noriu gailestingumo....As atejau saukti ne teisiuju, bet nusidejeliu (Mato 9:13). Suteikime zmonems laimes ir dziaugsmo priimdami juos tokiais, kokie jie yra. Juk del to reikia tiek nedaug...
Siandiena, musu sunus Aronas daro labai daug, ko nedarydavo anksciau. Jis vis dar nekalba, bet si trukuma kompensuoja daugelis kitu,pozityviu dalyku.Svarbiausias is ju yra tai, kad siandiena mes galime pasakyti, kokios spalvos musu sunaus akys. Jos tokios pat kaip ir mano, rudai zalsvos. Daznai pribeges prie manes, savo mazomis rankutemis pasuka mano smakra i save ir ilgai ziuri man i akis.Jo akys nuostabios! Jis vis dar kartais bando uzsidaryti savame pasaulyje, bet jo sesute Daniele neleidzia jam to padaryti. Ji isskecia savo rankutes ir kviecia ja apsikabinti. Aronas palieka savo mylimas kaladeles ir pribeges stipriai ja suspaudzia savo glebyje.
Musu sunus tapo labai savarankiskas. Prisitraukes kede prie dujines virykles bando atidaryti puoda ir pazvelgti, ka gi mama paruose vakarienei :). Jis turi savo skoni! Negeria geltonos spalvos sulciu, megsta tik raudonos. Vakare, eidamas miegoti i lova atsinesa ir maisto. Bulviu lekste, raudono pomidoru padazo ir dar sausainiu priciumpa. Pabandyk atimti, tik jam suprantama kalba atskaitys ''morala''.I tuoleta eina vienas pats ir paskui save butinai uzsidaro duris. Duoda suprasti, kad jam jau nebe 3 metai. Nelabai megsta praustis ir valytis dantuku, bet pamates tetes griezta zvilgsni supranta, kad neissisuks.
Neseniai jam sukako 6 metukai. Sunaus gimtadieniui paruoseme nedideles vaises ir be abejo jas vainikavo nedidelis, bet grazus tortas su sesiomis zvakutemis. Atejo iskilmingas momentas uzpusti zvakutes. Visada jas pusdavo mano dukryte, kadangi Aronas nereguodavo i musu prasymus. Ir si karta Daniele norejo ''atimti'' is brolio sia galimybe. Pasiuliau Alinai paimti musu sunu i glebi ir pabandyti kartu su juo uzpusti zvakutes. Tai, kas ivyko per tas kelias akimirkas paliks musu atmintyje visa gyvenima. Ta pacia akimirka, kada mes pakvieteme sunu prisijungti prie mamos, Aronas nieko nelaukes, viena po kitos pradejo pusti zvakutes. Taip juokingai, pusiau praveres lupas, jis pute jas tol, kol uzgeso paskutine...
2 komentarai:
Aronas pats graziausias berniukas koki man teko matyti :)
Aciū, Laura :).
Rašyti komentarą